Misija, vizija ir istorija

Vilniaus universiteto fondas – pirmasis Lietuvoje filantropinis universitetinis neliečiamojo kapitalo fondas, kuriame mecenatų parama tampa ilgalaike investicija į mokslo ateitį. Fonde sukauptos lėšos profesionaliai investuojamos, iš investicijų grąžos finansuojami Vilniaus universiteto mokslo talentai.

Rėmėjų dėka daugiau nei 2 mln. eurų jau skirta stipendijoms, premijoms ir moksliniams tyrimams. Iš mecenatystės sutelktas investicinis portfelis viršija 20 mln. eurų. Kiekvienas indėlis kuria tvarią paramą ateities kartoms.

Misija ir vizija

Fondas yra svarbi VU ekosistemos dalis, padedanti telkti ilgalaikį finansavimą Vilniaus universiteto misijai, vizijai ir strateginiams tikslams įgyvendinti. Fonde sukaupta mecenatų parama tampa tvaria investicija, leidžiančia Universitetui kryptingai stiprinti mokslo ir studijų kokybę, ugdyti talentus bei didinti tarptautinį konkurencingumą.

Ilgalaikė vizija – sutelkti milijardo eurų vertės neliečiamojo kapitalo fondą, kurio investicijų grąža reikšmingai prisidėtų prie Vilniaus universiteto pažangos ir padėtų pakelti Lietuvos švietimą bei mokslą į naują kokybinį lygmenį. Kiekvieno rėmėjo indėlis – tai žingsnis link šios ambicingos vizijos.

Svarbiausias finansavimo prioritetas – mokslo talentai. Augant Fondo portfeliui, mecenatų parama padeda:

• finansuoti talentingiausių studentų studijas ir stipendijas;
• remti aukščiausios kokybės mokslinius tyrimus;
• vystyti globalius poreikius atitinkančias studijų programas;
• finansuoti gabiausių studentų ir mokslininkų stažuotes;
• pritraukti užsienio patirties turinčius dėstytojus ir tyrėjus;
• skatinti kitus didelę pridėtinę vertę kuriančius mokslo projektus.

Fondas ir subfondai

Vilniaus universiteto fondas, kaip įprasta pasaulyje, sudarytas iš neapribotos paskirties fondo ir apribotos paskirties subfondų. Subfondai gali būti skirti akademiniams ar neakademiniams padaliniams, taip pat vardiniams ar teminiams tikslams.

• Neapribotos paskirties fondo investicijų grąžos panaudimą sprendžia Fondo valdymo organai.

• Padalinių subfondų investicijų grąžos paskirtį nustato padalinių valdymo organai.

• Vardinių ir teminių subfondų grąžos paskirstymą mecenatai nustato iš anksto teikiant paramą.

Tokiu būdu Fondas ne tik užtikrina tvarią paramą Vilniaus universiteto strateginiams tikslams, bet ir leidžia mecenatams kryptingai remti jiems svarbias sritis – ugdyti talentus, kurti naujas žinias ir kurti poveikį visuomenei.

Investicijų valdymas

Fondas siekia ilgalaikio vertės augimo, diversifikuotai investuodamas į globalias rinkas. Investavimo filosofija grindžiama rizikos išskaidymu ir ilgalaike strategija. Pagrindinis dėmesys skiriamas efektyviam turto valdymui bei grąžos užtikrinimui, atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Susipažinkite su Investicijų valdyba ir ketvirtinėmis ataskaitomis.

Fondas siekia vidutinės grąžos, viršijančios Euro-zonos infliaciją, ir investuoja pasauliniu mastu, daugiausia į išsivysčiusias rinkas su stipria ekonomika bei aukštais valdymo standartais. Investicijos atliekamos laikantis rizikos valdymo principų, optimizuojant kaštus, neviršijant nustatytų limitų, laikantis VU vertybių ir etikos, užtikrinant, kad grąža būtų proporcinga prisiimtai rizikai.

Rėmėjai: filantropinės šeimos ir organizacijos

Fondo rėmėjai – poveikio investuotojai, kurie ne tik finansiškai prisideda, bet ir savo socialiniu kapitalu, patirtimi bei ryšiais stiprina Vilniaus universiteto ir visos Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą. Fondas telkia platų rėmėjų tinklą: jį remia visuomenė, verslas, Alumni bendruomenė, įskaitant 3 septynženklius filantropinius įnašus virš 1 mln. eurų, daugiau nei 20 šešiaženklių paramų virš 100 tūkst. eurų.

Visuomenė fondą, subfondus ir projektus parėmė jau daugiau nei 5 tūkst. kartų. Fondo veiklą remia dešimtys filantropinių šeimų, taip pat daugiau nei 50 įmonių ir organizacijų. Kiekvienas indėlis – tai investicija į VU mokslo talentus, stipendijas, inovatyvias programas ir Lietuvos ateitį, kartu kurianti ilgalaikę vertę ir padedanti įgyvendinti Universiteto svarbiausius tikslus.

Vilniaus universiteto fondą palaiko Lietuvos diaspora – pasaulio lietuviai, kurie savo parama, patirtimi ir mentoryste kuria ilgalaikę vertę mokslo talentams ir Lietuvos ateičiai. Tarp jų – Kanados lietuviai Angelė ir Sigitas Kazlauskai, Algis Pacevičius Pace, JAV lietuviai John ir Ida Valauskai, Cynthia Pasky, Juozas Sidas Sidzikauskas ir daugelis kitų. Vilniaus universitetas ypač vertina neįkainojamą diasporos indėlį – tiek sunkiausiais Lietuvos ir Universiteto istorijos laikais, tiek šiandien.

Idėjinė pradžia ir steigimas

2014 m. birželį Vilniaus universitetas kartu su idėjos autoriais pasirašė jungtinės veiklos sutartį – tai tapo svarbiu žingsniu ruošiantis įsteigti pirmą Lietuvoje universitetinį neliečiamojo kapitalo fondą.

Oficialiai Vilniaus universiteto fondas įsteigtas 2016 m. balandžio 6 d., tapdamas pirmuoju tokio tipo fondu šalyje. Fondo steigimo sutartį pasirašė trys pirmieji mecenatai – UAB „Ekspla“ (atstovas Rimantas Kraujalis), UAB „Light Conversion“ (atstovas prof. Algis Petras Piskarskas) ir Alvydas Žabolis – simbolizuodami bendrą viziją: ilgalaikę investiciją į mokslo talentus ir Lietuvos ateitį.

2017 m. gegužę buvo suformuotas 1 mln. eurų vertės neliečiamasis kapitalas, žymintis tvarios paramos startą Vilniaus universitetui.

Fondo steigimas (iš kairės): Rimantas Kraujalis (UAB „Ekspla“), prof. Algis Petras Piskarskas (UAB „Light Conversion“) ir Alvydas Žabolis 

Mecenatystės pripažinimas ir įamžinimas

Vilniaus universiteto fondas suteikia rėmėjams išskirtines pripažinimo galimybes, tęsiant senas tradicijas ir kuriant naujas. Tapti oficialiu VU mecenatu reiškia ne tik finansinę paramą, bet ir įsipareigojimą prisidėti prie mokslo, talentų ugdymo bei Lietuvos ateities kūrimo. Paskelbimas apie naujus mecenatus tradiciškai vyksta viename svarbiausių Universiteto renginių – mokslo metų uždarymo šventėje „Finis annis academici“, kur parama ir jos poveikis yra įvertinami visuomenei.

Iškiliausi mecenatai įamžinami garbės sienose, jų vardai suteikiami auditorijoms, laboratorijoms, o kartais net atskiriems medeliams, pasodintiems jų garbei. Taip formuojamos naujos tradicijos ir simbolinės pagerbimo ceremonijos, kurios primena bendruomenei apie rėmėjų indėlį ir jų svarbą mokslo ateičiai.

Kiekvienas VU mecenatas tampa ne tik paramos teikėju, bet ir ilgalaikės įtakos kūrėju. Jų indėlis įamžinamas per vardinius subfondus, teikiant vardines stipendijas, premijas ir paramą konkretiems projektams, o visa tai nuolat komunikuojama VU bendruomenei ir plačiajai visuomenei. Tokiu būdu mecenatai mato tiesioginį savo paramos poveikį, o jų parama kuria ilgalaikę vertę, skatina talentus ir stiprina Universiteto misiją.

Fondas rūpinasi, kad rėmėjų parama būtų matoma ne tik Universitete, bet ir valstybės lygmeniu. Mecenatai gali gauti Nacionalinio, Savivaldybės ar Bendruomenės mecenato vardą, taip pripažindami jų indėlį plačiajai visuomenei ir pabrėžiant, kad jų veikla turi ilgalaikį poveikį šalies švietimui ir mokslui.

Gilių mecenatystės tradicijų tąsa

Vilniaus universiteto mecenatystės istorija prasideda XVI amžiuje nuo drąsios vizijos ir ilgalaikių sprendimų. 1579 m. Steponas Batoras suteikė Universitetui privilegiją, o Popiežius Grigalius XIII patvirtino jo akademinį statusą. Prie Universiteto ištakų reikšmingai prisidėjo ir Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, įkūręs jėzuitų kolegiją, tapusią Universiteto pagrindu, bei kardinolas Jurgis Radvila, stiprinęs Vilniaus universiteto autoritetą tarptautinėje akademinėje erdvėje.

Istoriniai VU mecenatai (iš kairės): Steponas Batoras, Kazimieras Leonas Sapiega, Elžbieta Oginskaitė–Puzinienė, Valerijonas Protasevičius, Jurgis Radvila 

XVII amžiuje Universitetas augo ir stiprėjo didikų bei valstybės veikėjų dėka. Vienas ryškiausių šio laikotarpio mecenatų – Kazimieras Leonas Sapiega, fundavęs kolegiją, rėmęs studentų studijas ir stipendijas. Radvilų ir Sapiegų giminių atstovai nuosekliai investavo į Universiteto infrastruktūrą, mokslą ir studijas, formuodami ilgalaikio mecenatystės modelio tradiciją.

XVIII amžiuje mecenatystė vis labiau buvo suvokiama kaip atsakomybė ateities kartoms. Šio laikotarpio simboliu tapo Elžbieta Oginskaitė–Puzinienė, testamentu skyrusi lėšų studentų rėmimui ir studijų tęstinumui, taip prisidėdama prie mokslo prieinamumo ir Universiteto gyvybingumo. Jos parama taip pat leido 1753 m. įkurti Vilniaus universiteto astronomijos observatoriją – vieną seniausių regione, tapusią reikšmingu mokslo proveržio ir tarptautinio Universiteto pripažinimo ženklu.

XIX–XX amžiais, nepaisant politinių lūžių ir istorinių iššūkių, Vilniaus universitetą palaikė akademinė bendruomenė, alumnai ir visuomenė. Mecenatystė išliko svarbia Universiteto tapatybės dalimi – pasitikėjimo mokslu, kultūra ir laisva mintimi ženklu.

Šiandien Vilniaus universiteto fondas tęsia šimtmečius skaičiuojančią tradiciją, kviesdamas mecenatus tapti gyvos istorijos dalimi. Kaip ir prieš kelis šimtus metų, rėmėjų parama kuria ilgalaikį poveikį – atveria galimybes talentams, stiprina mokslą ir prisideda prie Lietuvos ateities.

ATRASKITE VISAS FILANTROPIJOS KRYPTIS IR GALIMYBES →