Rūtos Grušnienės subfondo parama jaunajam istorikui leido prisidėti prie Lietuvos Metrikos leidybos

Perprasti XVI a. rašyseną, rekonstruoti lotyniškus tekstus ir parengti juos kitų mokslininkų darbui – tokia užduotis teko Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantui Kristupui Bernotui. Galimybę prisidėti prie Lietuvos Metrikos leidybos jam suteikė VU Fondo Rūtos Grušnienės subfondas. Pasak pradedančiojo tyrėjo, ši parama suteikė finansinę paspirtį, padėjo įgyti naujų įgūdžių ir iš arti pažinti kruopštumo bei kantrybės reikalaujantį istoriko darbą. 

Dėstytojo pasitikėjimas paskatino imtis iššūkio

Istorija K. Bernotas susidomėjo dar mokykloje, todėl sprendimas ją studijuoti buvo nuoseklus ir užtikrintas. Bakalauro studijų metais jo dėmesį patraukė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) teisės istorija, šeimos teisės raida ir Vakarų Europos teisinės minties įtaka XVI a. LDK teisinei sistemai. Šias temas jis nagrinėja nuo kursinio darbo, o 2025 m. tapo ir Istorijos fakulteto vardinės stipendijos laureatu.

Pasiūlymas prisidėti prie Lietuvos Metrikos leidybos atsirado netikėtai. Vasarą susitikti pakvietęs tuometis Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros vedėjas doc. Liudas Jovaiša pasiūlė išbandyti jėgas dirbant su lotyniškais šaltiniais. Apie K. Bernoto lotynų kalbos žinias jis buvo girdėjęs iš kitų dėstytojų.

„Jis, iš kitų dėstytojų nugirdęs, kad man visai neblogai sekasi lotynų kalba, parodė pasitikėjimą manimi ir padrąsino imtis šio iššūkio. Esu jam už šią galimybę itin dėkingas“, – sako magistrantas.

Bandant perprasti rašyseną

K. Bernotas dirbo prie Lietuvos Metrikos 44-osios užrašymų knygos lotyniškųjų tekstų, sudarančių maždaug pusę jos dokumentų. Tai XVI a. septintajame dešimtmetyje Žygimanto Augusto duotos privilegijos ir įvairių valdų bei žmonių užrašymai bajorams, atlyginant už karinę tarnybą Livonijos kare. Jam teko tekstus rekonstruoti ir transkribuoti, kad jie būtų tinkami leidybai ir prieinami kitų mokslininkų tyrimams.

Nors studijuodamas K. Bernotas mokėsi lotynų kalbos ir paleografijos, pradėti dirbti su didelės apimties dokumentų rinkiniu buvo nelengva. Pirmajam dokumentui transkribuoti reikėjo ne vienos valandos – pirmiausia teko perprasti rašovo (LDK raštininko) rašyseną. Ilgainiui darbas tapo sklandesnis ir nebereikėjo sustoti prie kiekvieno naujo žodžio.

„Turiu pasakyti, kad šis darbas reikalauja didžiulės kantrybės, kol pripranti prie raidžių rašymo stiliaus, praleidinėjimų ir pan. Tik tuomet gali pradėti darbuotis nuosekliai, nebesustodamas prie kiekvieno naujo žodžio. Visa laimė, kad visus mano tekstus, regis, rašė tas pats rašovas – tai gerokai palengvino ir pagreitino darbą“, – pasakoja K. Bernotas.

Magistrantas pripažįsta, kad transkribuojant dokumentus, ypač spaudžiant laikui, daugiausia dėmesio tenka jų perrašymui, todėl nuosekliai nagrinėti turinį ne visuomet yra galimybių. Nors konkretaus įsiminusio dokumento jis neišskiria, susidomėjimą sukėlė dokumentų datacijose nurodytos jų sudarymo vietos, leidusios stebėti Žygimanto Augusto keliones. Smalsumo vedamas K. Bernotas susirašė, kur kurią dieną buvo valdovas, ir taip sudėliojo gana intensyvų jo kelionių maršrutą.

Parama, atverianti kelią į tyrimus

Galimybę įsitraukti į šaltinių leidybą suteikė VU Fondo Rūtos Grušnienės subfondo finansavimas. K. Bernotui apmokamas darbas istorijos srityje reiškė progą praktiškai pritaikyti studijų žinias, įgyti naujų įgūdžių ir išbandyti save kaip pradedantįjį tyrėją. Jo teigimu, ši patirtis buvo reikšminga ir finansiškai, ir kaip paskatinimas žengti pirmuosius profesinius žingsnius.

„Tai davė didžiulę tiek mentalinę, tiek finansinę paspirtį man, kaip pradedančiajam tyrėjui, pažvelgti į savo profesiją kitu kampu, įgyti naujų įgūdžių ir išbandyti save itin specifinėje – šaltinių publikavimo – istorijos mokslo srityje. Manau, kad tokios iniciatyvos privalo būti palaikomos ir tęsiamos ateityje“, – sako jis.

Dirbdamas K. Bernotas pagilino lotyniškosios LDK raštijos žinias, susipažino su šaltinių leidybos subtilybėmis, mokėsi planuoti savarankišką darbą ir lavino kantrybę. Kartu ši patirtis padėjo geriau suprasti kolegų istorikų pastangas rengiant šaltinių publikacijas, kuriomis vėliau naudojasi kiti tyrėjai.

„Tai leido labiau suvokti, kokį sunkų ir kruopštų darbą daro kolegos istorikai, rengdami kitiems mokslininkams šaltinių publikacijas. Gaila, tačiau kartais to neįvertiname. Išties norėčiau tęsti darbą šaltinių publikavimo srityje. Jei tik pasitaikys galimybė, jos tikrai neatsisakysiu“, – sako K. Bernotas.

2024 m. verslininkė, VU Filologijos fakulteto alumnė Rūta Grušnienė įkūrė vardinį subfondą VU Istorijos fakulteto Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedrai stiprinti. Iš investicijų grąžos finansuojamos katedros veiklos ir iniciatyvos.