Vaclovo Sidzikausko (1893–1973) vardo neliečiamojo kapitalo subfondas

Vaclovo Sidzikausko (1893–1973) vardo neliečiamojo kapitalo subfondas

202 000 €

1

0

Surinkta

Kartų paremta

100 000 €

NK vertė ✦ Išleista/atidėta tikslui finansuoti: 102k €

Kita suma

2026 m. gegužę JAV lietuvis ir filantropas Juozas Sidas Sidzikauskas įkūrė 100 tūkst. eurų vertės Vaclovo Sidzikausko vardo neliečiamojo kapitalo subfondą, kurio investicijų grąža užtikrins nuolatinį vardinės premijos ir kitų iniciatyvų finansavimą VU Istorijos fakultete.

Mecenatas Juozas Sidas Sidzikauskas ir VU Istorijos fakultetas

Mecenatas J. Sidas Sidzikauskas Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą remia nuo 2017 metų, o bendras jo filantropinis indėlis jau viršija 200 tūkst. eurų. Rėmėjas nuosekliai puoselėja savo dėdės – žymaus tarpukario Lietuvos teisininko, diplomato ir visuomenės veikėjo Vaclovo Sidzikausko – atminimą.

Vaclovas Sidzikauskas (1893–1973) – Lietuvos teisininkas ir žymus diplomatas. Studijavo teisę Maskvoje ir Berne. 1919–1934 ėjo įvairias diplomatines pareigas Šveicarijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Didžiojoje Britanijoje ir prie Tautų Sąjungos, taip pat atstovavo Lietuvai bylose Hagoje. Dėstė, vadovavo organizacijoms ir bendradarbiavo spaudoje.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius ir Lietuvos pasiuntinys Berlyne Vaclovas Sidzikauskas

SSRS okupavus Lietuvą pasitraukė į Vokietiją, buvo suimtas gestapo ir kalintas koncentracijos stovyklose dėl „anti-vokiškos veiklos“ – 20 mėnesių praleido Soldau ir Aušvico koncentracijos stovyklose. Naciai keršijo už jo aktyvų vaidmenį ginant Lietuvos interesus Klaipėdos krašte ir ypač už 1932 m. pergalę Hagos Tarptautiniame Teisingumo Teisme, kur Lietuva laimėjo bylą prieš Vokietiją dėl Klaipėdos krašto direktorijos pirmininko pašalinimo ir seimelio paleidimo.

Po karo aktyviai veikė lietuvių išeivijos politinėje veikloje, vadovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui ir Lietuvos laisvės komitetui. Nuo 1950 gyveno JAV.

 

VACLOVO SIDZIKAUSKO PREMIJA

2017 m. buvo paskelbta ir Vaclovo Sidzikausko premija už istorijos mokslo tyrimus. Premija kasmet įteikiama fakulteto baigiamosios mokslo metų šventės metu Šv. Jonų bažnyčioje. V. Sidzikausko premijos laureatai:

  • Doc. dr. Marija Drėmaitė (2017). Už tarpukario ir sovietmečio Lietuvos architektūros tyrimus (monografijos: Progreso meteoras: modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918–1940 m., Vilnius: Lapas, 2016 ir Baltic Modernism. Architecture and Housing in Soviet Lithuania, Berlin: DOM Publishers, 2017).
  • Dr. Tomas Vaiseta (2018). Už psichiatrijos istorijos Lietuvoje tyrimus (monografija Vasarnamis, Vilnius: Lapas, 2018)
  • Prof. dr. Arūnas Streikus (2019). Už monografiją Minties kolektyvizacija: cenzūra sovietų Lietuvoje, Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2018.
  • Doc. dr. Eligijus Raila (2020). Už monografiją Lietuvystės Mozė. Jono Basanavičiaus gyvenimo ir ligos istorija, Vilnius: Naujasis židinys-Aidai, 2020.
  • Dr. Norbertas Černiauskas (2021). Už mokslo studiją 1940. Paskutinė Lietuvos vasara, Vilnius: Aukso žuvys, 2021.
  • Prof. dr. Arūnas Streikus (2022).
  • Doc. dr. Nerijus Šepetys (2023).
  • Dr. Aelita Ambrulevičiūtė, prof. dr. Marija Drėmaitė ir Giedrė Polkaitė-Petkevičienė (2024). Už dvikalbę knygų seriją „Prabilę namai“ (Houses that Talk) (2018, 2024) ir monografiją Vilniaus gyvenamosios infrastruktūros modernėjimas ir miesto plėtra 1870–1940 metais (2022).

Daugiau informacijos apie paramos lėšų panaudijimą – VU Istorijos fakulteto svetainėje.

Subfondo rėmėjai

Mecenatai

  • Juozas Sidas Sidzikauskas

Rėmėjai